Alina Orlova - Priimki džiaugsmą iš manųjų rankų

Priimki džiaugsmą iš manųjų rankų
Truputį korio ir truputį saulės
Kaip mums įsakė Persefonės bitės Neprirakintos valties neatriši
Švelnių šešėlio žingsnių neišgirsi
Būties tamsybėj siaubo neįveiksi Mums lieka pabučiavimai — pūkuoti
Vieninteliai, tarytum mažos bitės
Kurios numiršta, skrisdamos iš lizdo Jos perveria skaidrių naktų tankynę
Jų tėviškė — tamsus Taigeto miškas
Jų penas — laikas, liepžiedžiai ir mėtos Štai atšiauri, džiaugsminga mano duoklė
Sausi karoliai, nebegyvos bitės
Jų kūnuose medus pavirto saule